Dažnas važiuojantis dviračiu, stebisi, kodėl šio malonumo neišbando gausesnis būrys miestelėnų. Jie skundžiasi blogėjančia sveikata, tačiau nieko nedaro, kad ji pagerėtų. Juk tam tinka kad ir paprasčiausias dviratis.
Pranas Pocius jau dešimtį metų dviratį naudoja kaip susisiekimo priemonę. Gydytojas tikina, kad važiavimo dviračiu nauda organizmui neginčijama:
dirba visas organizmas, formuojasi raumenys, laikantys stuburą, judesių pakanka tiek sąnariams, tiek širdies veiklai, tad gerėja kraujotaka.

Daug važinėjant dviračiu vyksta intensyvi medžiagų apykaita, kepenys greičiau šalina nereikalingas medžiagas. Minantis pedalus žmogus išgeria daugiau vandens, tad intensyviau valosi organizmas. Anot gydytojo, žmogus, norintis būti sveikas, per dieną dviračiu turėtų važinėti apie dvi valandas ir dviratį rinktis ne stovintį treniruoklių salėje, o važinėti gamtoje. Taip tvirtėja ne tik raumenys, bet ir dvasinė sveikata.
Būtina dviratį tinkamai pasirinkti. Anot specialisto P. Pociaus, dviratis turi atitikti žmogaus ūgį. Beje, aukštaūgiams mūsų šalyje gana sunku rasti tinkamą dviratę transporto priemonę. Važiuodamas per mažu dviračiu žmogus greičiau pavargsta, nes pernelyg įsitempia raumenys.

Gydytojas dviračių mėgėjams siūlo rinktis dviračių takus, vingiuojančius parkais. Akcentuojama, kad būtina vengti miesto šaligatvių, nors jie ir pasipuošė raudonomis, dviratininkams skirtomis linijomis.

„Būtina mažinti automobilių skaičių juos pakeičiant dviračiais, o mieste reikėtų važinėtis tik su dujokaukėmis“, - juokais siūlo specialistas.

Automobilis palieka nematomą dujų sluoksnį, kuris 80 centimetrų aukštyje išsilaiko apie parą. Tad pašnekovas labai stebisi matydamas miesto gatvėmis kūdikius vežimėliuose stumdančias mamas. Automobilis, nuvažiavęs šimtą kilometrų, sunaudoja tiek deguonies, kiek žmogus per visą gyvenimą.

„Nesuprantu žmonių, kurie save kankina dviračiu važiuodami tada, kai to daryti nesinori. Jokia prievarta žmogui nėra naudinga. Tad sveikesnis per prievartą galite ir netapti," - taip mąsto psichologas Mykolas Ridikas.

Jis dviračiu važiuoja atostogų metu ar savaitgaliais. Gydytojas mielai renkasi šią transporto priemonę, kai nori nukakti ten, kur neįmanoma automobiliu. Tai malonus laisvalaikio praleidimo būdas.
"Jei išvažiuosite su kankinančiomis mintimis, tai jos neduos ramybės visą kelią. Išvažiuokite smagiai nusiteikęs ir pajusite pasivažinėjimo malonumą," - tvirtino M. Ridikas.

Psichiatras Saulius Liutkus net neabejoja dviračio nauda žmogaus organizmui. Brangstant benzinui jis linkęs šią transporto priemonę panaudoti ne tik maloniam pasivažinėjimui.

Tautodailininkui Raimondui Prikockiui dviratis - vienas iš gyvenimo malonumų.
"Kas gali būti geriau nei geras oras, puikūs vaizdai ir minami dviračio pedalai? Važiuodamas dviračiu neskubu, nes man ne greitis ar įveiktas atstumas svarbiausias. Pavargstu - minu lėčiau, neprievartauju savo organizmo," - sako jis.

Anot menininko, šiuolaikinis žmogus per mažai laiko praleidžia gamtoje, tad kiekviena poilsio sritis, leidžianti pabūti lauke, gera. R. Prikockis mano, jog tai leidžia išlikti jaunatviškam, energingam, suteikia kūrybinio polėkio. Šiam pomėgiui  daugiau laiko skiria vasarą, o kitais metų laikais važinėti kasdien nelieka laiko ir sąlygų.


Viena aktyviausių tarptautinės švietėjiškos ne pelno organizacijos „Gyvenimo menas“ narių Eugenija Djačkova dviračiu važinėja daugiau nei dvi dešimtys metų. Jos motyvai - gera sveikata, puiki nuotaika ir pabuvimas gamtoje. Važiavimą dviračiu moteris vadina ne sportu, o malonumu. Norėdama sustiprinti sveikatą E. Djačkova pasirinko važiavimą dviračiu, nes taip dirba sąnariai, gerėja kraujo apytaka, reguliuojasi kvėpavimas.

„Jūs nepatikėsite, tačiau važiuojant dviračiu parko taku ūkanotą rytą valosi mintys. Taip mūsų dvasinę pusiausvyrą veikia gamtos harmonija", - tikino moteris, kurios manymu, turime visas sąlygas šiam sportui, tačiau tingime jomis pasinaudoti.

Dviratis Eugenijos šeimoje - vienas iš laisvalaikio praleidimo būdų. Kai vaikai buvo maži, juos veždavo tėvai. Dabar jie suaugę, tačiau dviračio pedalus vis dar noriai mina. Pora populiarina važiavimą dviračiu tarp savo draugų, giminaičių. Bandantiems atsikalbinėti, jog nevažinėja, nes neturi dviračio, net pasiūlo savo.

Taigi, geros Jums vasaros, malonių, gražių akimirkų keliaujant su savąja dvirate transporto priemone.
 
http://www.infomazeikiai.lt/index.php/mazeikiu-naujienos/idomu-ir-naudinga/6671-vaziavimas-dviraciu-ne-sportas-o-malonumas

Dviračio nauda žmogui

Atšilus orams vis daugiau miesto gatvių užsipildo dviračių entuziastais. Vieniems dviratis – puiki aktyvaus laisvalaikio dalis, kitiems – pagrindinis transportas įveikiant atstumą į darbą ar namo, tretiems – reta, bet maloni priemonė atsipūsti po darbų.

Kineziterapijos specialistai dviratį įvertina, kaip vieną iš geriausių priemonių gerai žmogaus savijautai užtikrinti, nes dviračiu važiuoti yra ne tik smagu, bet ir naudinga. Važiuojant dviračiu didėja ištvermė, gerėja širdies ir plaučių kraujotaka, stiprėja kojų ir sėdmenų raumenys, didėja kojų sanarių lankstumas, o malonūs pojūčiai slopina darbo ir buities rūpesčius, padeda išvengti neigiamų streso padarinių. Be to, važiuojant dviračiu, žmogus išgeria daugiau vandens, atitinkamai – greičiau valosi jo organizmas. Dviratis taip pat padeda reguliuoti kūno svorį, gražina figūrą, gerina raumenų, ypač kojų raumenų tonusą. Tai – sveikatai naudingi kriterijai, jau nekalbant apie finansines išlaidas, naudą gamtai ir pan.

• Pradedantiesiems rekomenduojama minti dviračio pedalus 30 min. tris kartus per savaitę.
• Tam kad būtume žvalūs, įgytume gerą fizinę formą, būtina per savaitę nors 4-7 val. pasivažinėti dviračiu, nuvažiuoti 75-145 km.
• Važinėtis dviračiu nerekomenduojama sergantiems tromboflebitu, venų išsiplėtimu (varikoze), taip pat jei skauda stuburą juosmens ar kaklo srityje, nes minant pedalus kojų raumenys ne visda atsipalaiduoja ir dalį darbo atlieka su statine įtampa (pavyzdžiui kai norėdami įveikti įkalnę ilgesnį laiką sunkiai miname pedalus).

Tinkami dviračio parametrai užtikrins gerą savijautą

Peter Burkner ir Karim Khan knygoje „Clinical sports medicine“ nurodo, jog yra itin svarbu pasirinkti tinkamus dviračio parametrus. Tai padeda išvengti per didelių apkrovų, nemalonių padėčių, kai raumenys neatlieka savo funkcijų pilnu pajėgumu.

Štai blogas dviračio sėdynės aukštis gali turėti keletą pasėkmių. Jeigu sėdynė yra per aukštai, jėga viršutinei kojų sričiai sumažėja, o apatinių galūnių raumenų ilgis tampa didesnis už optimalų, jaučiamas tempimas. Taip pat jaučiamas pertempimas užpakalinėse struktūrose (šlaunies užpakalinės dalies raumenyse,  dvilypiame raumenyje (gastrocnemius) ir užpakalinėje kelio sąnario dalyje).  Dėl per toli vairo esančios sėdynės įsitempia rankų raumenys, didesnis krūvis tenka nugarai, dėl ilgesnio važiavimo tokioje padėtyje jaučiamas nuovargis ar net skausmas.

Koks turėtų būti rėmo dydis?

Kai stovėdami apžergiate dviratį, atstumas nuo viršutinio rėmo vamzdžio iki tarpukojo turėtų būti 5-7,5 cm. Balnelio aukštis: jūsų kelis turėtų būti kiek sulenktas, kai koja spaudžiate pedalą žemyn.

Rekomenduojama tinkamai sėdėti ant dviračio. Minant priekinis pėdos trečdalis turi spausti pedalo ašį, liemuo - kiek sulenktas ir pasviręs į priekį, rankos - nežymiai sulenktos per alkūnes, vairą reikia laikyti pečių plotyje laisvai, be įtampos. Taip sėdėdamas dviratininkas neturėtų jausti nepatogumo. Kojų judesiai turi būti plastiški, tolygūs, be staigių postūmių, kvėpavimas lygus, ramus.

Važiuojant miesto gatvėmis ir užmiesčio keliais reikia laikytis Kelių eismo taisyklių, dviratis privalo turėti skambutį ir atšvaitus (važiuojant tamsiuoju paros metu reikia ir šviestuvo). Rekomenduojama važiuoti su šalmu, turėti dviračio pirmosios pagalbos rinkinį, laikytis pirmosios medicinos pagalbos teikimo taisyklių.

Patarimai renkantis dviratį
Prieš išsirinkdami dviratį apsvarstykite, kaip dažnai ir kur juo naudositės: važinėsite kiekvieną dieną į darbą, važinėsite tik mieste, naudosite jį turistinėms išvykoms ar retkarčiais važinėsite su vaikais parke. Būtent tai turi didžiausią įtaką Jums tinkančio dviračio pasirinkimui. Kiekviena atskira dviračių rūšis yra skirta važiavimui konkrečia danga, tam tikromis vietovėmis arba naudojama kitiems tikslams.

Pagal tai jie skirstomi į tokias rūšis:
Hibridiniai. Šiais dviračiais galima važiuoti praktiškai visur, išskyrus ypač sunkiai pravažiuojama bekele. Hibridiniai dviračiai daugumą ypatybių paveldėjo iš kalnų dviračių. 28 colių ratai leidžia plente jaustis žymiai geriau, nei su kalnų dviračiu (1 pav.).

Plento. Plento dviračiai yra ypatingai sportiški ir greiti. Juose naudojami 28 colių ratai su siauromis padangomis. Šie dviračiai skirti ilgam ir greitam važiavimui plentu. Šiuos dviračius renkasi sportininkai ir tie, kurie mėgsta greitą ir intensyvų važiavimą (2 pav.).

Turistiniai. Turistiniai dviračiai tinka daugumai kelionių, kur yra keliai ir takai: išvykos į gamtą, turistiniai žygiai dviračiu ar kasdieninės kelionės į darbą. Lyginant su plentiniais, turistiniai turi didesnį pavarų diapazoną, žymiai stipresnius ratlankius; vairas klasikinis, yra ragai, iškyša aukšta, išnešimas trumpas. Bazė ilgesnė, šakės kampas nuolaidesnis - tai daro dviratį stabilesnį (3 pav.).

Miesto. Šie dviračiai yra skirti važinėti kieta danga. Dažniausiai jie naudojami važinėjimui miesto gatvėse arba kietu vieškeliu. Ratai gali būti dvejopi - 26 ir 28 colių. Išskirtinė šių dviračių savybė - patogi sėdėsena. Jie turi patogesnius, platesnius balnelius, sėdima beveik stačiai. Dažnai prie jų tvirtinami krepšiai pirkiniams, veidrodėliai ar kiti mieste reikalingi priedai (4 pav.).

Kalnų. Šie dviračiai skirti važinėti kalnuotom vietovėm ir bekelėm. Pavarų skaičius nuo 18 iki 27. Kalnų dviračio vairas tiesus, platus, o tai palengvina vairavimą važiuojant minkštu gruntu. Stabdžių bei pavarų rankenėlių konstrukcija leidžia akimirksniu perjungti pavaras bei stabdyti, neatitraukiant rankų nuo vairo. Dviračio rėmas bei visa įranga pritaikyta atsižvelgiant į įvairiausias galimas trasas: važiavimas per akmenis, minkštą gruntą, balas, smėlį, purvą.

BMX. BMX dviračiai skirti atlikinėti įvairiems triukams. Šie dviračiai turi labai tvirtą rėmą ir kitus komponentus. Šie dviračiai turi papildomas kojų atramas, į viršų išriestą vairą, labai plačius ratus. Perkant tokius dviračius reikia labai tiksliai pasirinkti dviračio geometriją, nes tai turės įtakos atliekamų akrobatinių triukų sėkmei. Tai labai sparčiai jaunimo tarpe populiarėjanti dviračių rūšis.
 http://www.fizioklinika.lt/lt_lorem_ipsum_dolor_sit_amet_consectetur_adipiscing_elit/publikacija/idd/119

Nusibodo dietos? Sėskite ant dviračio!

Šiltuoju metų laiku važinėjimas dviračiu yra kone idealus būdas sulieknėti ir pagerinti sveikatą. Ginčytis sunku – juk minti pedalus gryname ore yra daug smagiau, negu prakaituoti sporto salėje. Važiavimas dviračiu teigiamai veikia emocinę žmogaus būklę, stiprina nervų sistemą, lavina raumenis ir tirpina riebalus. Jeigu šia veikla užsiimsite reguliariai, labai greitai pastebėsite, kad sustiprėjo kojų raumenys, pagerėjo kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos veikla ir rūbai tapo laisvesni (ypač – sėdmenų ir klubų srityje).

Jeigu antsvorio daug, važinėti dviračiu reikėtų kiekvieną dieną. Skirkite tam po valandą ar pusantros, ir jūsų figūra taps daug gražesnė. Kad organizmas spėtų adaptuotis, iš pradžių treniruotės turėtų trukti ne ilgiau kaip po 15–30 minučių. Na, o kad poveikis būtų dar geresnis, pradėkite sveikai maitintis. Atminkite, kad neverta sėsti ant dviračio iš karto po valgio, kaip ir pulti valgyti po treniruočių. Pamatysite – rezultatų ilgai laukti nereikės.

Tikriausiai kyla klausimas: o kiek taip galima numesti svorio ? Važiuojant dviračiu per valandą sudeginama nuo 400 iki 800 kalorijų – tai priklauso nuo maršruto sudėtingumo ir važiavimo greičio. Jeigu kilsite į kalną, o ne tolygiai važiuosite asfaltu, natūralu, kad krūvis bus didesnis, kaip ir tuo atveju, jeigu pedalus minsite greičiau. Vis dėlto specialistai rekomenduoja kaitalioti greitą važiavimą su lėtu – taip poveikis bus geresnis.

Atminkite, kad treniruokliai tikro dviračio neatstos, tačiau jeigu dėl kokių nors priežasčių jo neturite ar negalite juo važiuoti, nusiminti neverta. Treniruokliai – gana nebloga alternatyva, turinti savų privalumų. Tereikia juos išnaudoti.

http://www.sveikata.lt/straipsinis/nusibodo-dietos-seskite-ant-dviracio-1179?category=15 

Su dviračiu sveikatos link  :

 Ar­tė­jant ti­kra­jai pa­va­sa­rio ši­lu­mai, mies­tų gat­vė­se vis daž­niau ga­li­ma pa­ma­ty­ti dvi­ra­ti­nin­kus. Dvi­ra­čiais daž­nai va­žiuo­ja­me spor­tuo­da­mi ar­ba tie­siog sa­vo ma­lo­nu­mui, pra­mo­gai. Bet dvi­ra­tis yra ir la­bai pra­ktiš­ka, ap­lin­ką tau­so­jan­ti su­si­sie­ki­mo prie­mo­nė, pa­mėg­ta dau­ge­ly­je pa­sau­lio mies­tų. 
Dviratis nekelia triukšmo, neteršia aplinkos išmetamosiomis dujomis ir nereikalauja daug erdvės, taupo mūsų pinigus. Tai yra greičiausia transporto priemonė mieste, nes dviračiu daug kur galima nuvažiuoti greičiau negu lengvuoju automobiliu ar viešuoju transportu, juk dviratininkui nebaisios nei automobilių spūstys, nei prasti keliai, dviračiui daug lengviau negu automobiliui rasti vietą namie ar aikštelę mieste.
Važinėjimas dviračiu populiarėja ir Lietuvoje – vis dažniau dviračiais važiuojama į darbą, mokymo įstaigą, parduotuvę, svečius ar sodą. Tam įtakos turėjo ir valdžios pastangos: pastaraisiais metais daug dėmesio buvo skiriama alternatyvaus aplinkos neteršiančio transporto (dviračių, velomobilių ir kt.) propagavimui, nutiesta arba nužymėta daug dviračių trasų, dažnai lankomose miesto erdvėse, netoli dviračių takų, šalia įėjimų į pastatus įrengta nemažai dviračių stovėjimo aikštelių, dviračių stovų. Labai svarbu, kad prie darboviečių, mokymo įstaigų būtų įrengtos dviračių stovėjimo aikštelės – tai skatina važinėti dviračiais ir privačių kompanijų, ir valstybinių įstaigų darbuotojus, studentus.
Sparčiai populiarėja Lietuvoje ir dviračių turizmas: visuose regionuose planuojamos ir kuriamos dviračių trasos ir maršrutai, rengiami ir įgyvendinami dviračių turizmo plėtros planai ir projektai.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 25 proc. visų kelionių automobiliais vyksta mažesniu kaip 2 km, 50 proc. – mažesniu nei 5 km, o 75 proc. – mažesniu nei 7 km atstumu. Tai yra atstumai, kuriuos su malonumu ir nauda sveikatai galima per 8–30 min. įveikti dviračiu arba per 20–60 min. pėsčiomis.
Kodėl verta važiuoti dviračiu?
Važiavimo dviračiu nauda organizmui neginčijama. Juk tai puikus būdas laikytis sveikesnio gyvenimo rekomendacijų ir įtraukti fizinius pratimus į kasdienį gyvenimą! Važiavimo dviračiu mėgėjas niekada nepasakys, kad neturi laiko fiziniam aktyvumui. Važinėjimas dviračiu gerina mūsų sveikatą ir fizinę būklę, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, priklausomybės nuo vaistų, diabeto, per didelio cholesterolio kiekio kraujyje.
Važiuojant dviračiu dirba visi kūno raumenys, vyksta intensyvi medžiagų apykaita, kepenys greičiau šalina nereikalingas medžiagas. Minantis pedalus žmogus išgeria daugiau vandens, tad intensyviau valosi organizmas. Per dieną dviračiu reiktų važinėti apie dvi valandas ir dviratį rinktis ne stovintį treniruoklių salėje, o paprastą ir kuo dažniau laiką leisti gamtoje. Žmonių, reguliariai važinėjančių dviračiu (ne mažiau kaip 3 val. per savaitę, 36 savaites per metus), santykinė visų mirčių rizika sudaro 0,72 (t. y. 28 proc. mažesnė nei važinėjančių automobiliais).
Be to, mindami dviračių pedalus ugdome savo balanso pojūtį, koordinaciją bei ištvermę. Važinėjimas dviračiu, kaip ir bėgiojimas, vaikščiojimas pėsčiomis, užgrūdina ir sustiprina organizmą. Ypač imuninę sistemą grūdina važiavimas dviračiu įvairiu oru. Skeptikams, manantiems, kad mūsų klimatas nepalankus dviračiams, norime pasakyti, kad dviračiu įmanoma važiuoti bet kokiomis oro sąlygomis, tik reikia tinkamai apsirengti: smulkaus ar trumpo lietučio metu užtenka striukės, o smarkiai lyjant prireiks neperšlampamo apsiausto ir kelnių, taip pat batų apsaugos. Karštomis dienomis kūną vėsina vėjelis, kylantis važiuojant.
Važinėjimas dviračiu padeda išvengti antsvorio ir nutukimo
Tyrimai parodė, kad mūsų šalyje nutukimo problemų turi apie 19 proc. gyventojų, daugiau kaip pusė gyventojų turi antsvorio. Antsvoris ir nutukimas ženkliai didina lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip diabeto, širdies ir kraujagyslių susirgimų, tam tikrų rūšių vėžio, riziką. Nutukusieji neretai turi ir psichologinių problemų. Viena iš pagrindinių antsvorio ir nutukimo epidemijos priežasčių yra fizinio aktyvumo mažėjimas. Žmonėms, turintiems antsvorio problemų, patartina rinktis dviratį. Jis ne tik padės sudeginti nereikalingas kalorijas (važiuojant dviračiu per 30 min. sudeginama 350 kcal.), bet ir pagreitins medžiagų apykaitą, nuo kurios priklauso žmogaus kūno svoris. Svarbu tai, kad važiavimas dviračiu nėra toks žalingas sąnariams kaip, pavyzdžiui, bėgimas. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems didelį antsvorį. Važiuojant dviračiu mažesnis fizinis krūvis tenka ne tik sąnariams, bet ir visam organizmui.
Naudinga psichinei ir emocinei sveikatai
Važiavimas dviračiu tinkamas žmonėms, kenčiantiems nuo streso, įtampos, nerimo. Buvimas gryname ore padeda organizmui geriau pasisavinti deguonį, graži aplinka – atsikratyti blogų minčių, atsipalaiduoti. Įrodyta, kad streso hormonas, kurį gamina žmogaus organizmas, gali būti slopinamas tik fiziniu krūviu, todėl pasivažinėję dviračiu jausitės ne tik fiziškai energingesni, bet ir emociškai stabilesni.
Patinka ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir vaikams
Dviračių sportui nėra jokių amžiaus ribų. Šią transporto priemonę jau seniai pamėgo garbaus amžiaus žmonės ir dažnai renkasi kaip pigesnį susisiekimo būdą vykdami į svečius, parduotuvę ar sodą. Vieni didžiausių dviračių entuziastų yra vaikai. Jie mielai ant dviračio leidžia laisvalaikį, dalyvauja įvairiose dviračių lenktynėse, varžybose, konkursuose.
Mažiau užterštas oras
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 1,7 mln. lengvųjų automobilių, kurie per metus išmeta į aplinkos orą daugiau kaip 160 000 tonų sveikatai kenksmingų ir šiltnamio efektą sukeliančių teršalų, tokių kaip kietosios dalelės, azoto oksidai, sieros oksidai, anglies dioksidas, angliavandeniliai ir kt. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, nuo oro užterštumo žmonės miršta tris kartus dažniau nei automobilių avarijose. Vien Europos Sąjungoje dėl užteršto oro kasmet anksčiau laiko miršta daugiau nei 400 000 žmonių. Didėjant automobilių skaičiui, vis daugiau sunaudojant degalų, didėja aplinkos tarša. Autotransporto teršalų emisijos sudaro didžiąją dalį miestų aplinkos oro taršos: miestuose apie 40 proc. pavojingų oro teršalų išmeta automobiliai, kai kuriais duomenimis – net iki 80 proc. Kuo daugiau žmonių mieste važinės dviračiu, tuo mažesnis bus oro užterštumas.
Sumažėja triukšmas
Daugiau kaip pusė Europos miestų gyventojų gyvena triukšmingoje aplinkoje. Triukšmas turi neigiamos įtakos žmonių sveikatai bei gyvenamosios ir poilsio aplinkos kokybei. Manoma, kad nuolatinis eismo triukšmas ne tik sukelia susierzinimą, kenkia klausai, bet ir gali paskatinti širdies ir kraujagyslių ligas, sukelti miego sutrikimus, pažeisti organų funkcijas Transporto keliamas triukšmas sudaro iki 80 proc. viso miestuose vyraujančio triukšmo. Dviračių transportas sumažina triukšmą miestuose.
Važiavimas dviračiu nieko nekainuoja
Dviratis kainuoja tik 2–3 proc. automobilio kainos, jam nereikia degalų, draudimo, minimalios eksploatavimo išlaidos, jo statymas nieko nekainuoja. O jeigu važiavimas dviračiu po darbo į namus prilygsta treniruotei sporto salėje, tai po sunkios darbo dienos nebus būtinybės skubėti į sporto salę. Vadinasi, ne tik nereikės mokėti už treniruotes, bet ir atsiras daugiau laisvo laiko.
Važiuokime dviračiais atsakingai
Dviračių vairuotojai yra visateisiai eismo dalyviai ir turi laikytis Kelių eismo taisyklių. Be to, labai svarbus visų eismo dalyvių – vairuotojų, pėsčiųjų ir dviratininkų – tarpusavio supratimas ir tolerancija. Turėtume nepamiršti, kad dviratės transporto priemonės yra itin pažeidžiamos susidūrimo su motorine transporto priemone atveju, važiuojant dviračiu galima pargriūti, todėl labai svarbi dviračių vairuotojų apsauga.
Nors Kelių eismo taisyklės numato, kad dviratininko apsauginiai šalmai privalomi tik nepilnamečiams, visiems dviračių vairuotojams rekomenduojame juos segėti. Apsauginiai dviratininkų šalmai yra iškloti storu polistireno sluoksniu, kuris sugeria smūgio jėgą ir gali sušvelninti avarijos pasekmes, ypač susijusias su galvos traumomis.
Kad eismas būtų saugus, svarbu laiku pastebėti kitus eismo dalyvius. Dviratininkams taip pat labai svarbu būti pastebimiems, ypač naktį. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus. Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu.
Važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
Dviračių taku dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Dviračių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems.
Dviračių vairuotojams draudžiama:

• važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai;
• važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
• važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
• vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
• vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
• būti velkamiems kitų transporto priemonių;
• vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
• važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.

važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai;
važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
būti velkamiems kitų transporto priemonių;
vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.
Jeigu nusprendėte pradėti važinėti dviračiu – puiku. Pasirinkite dviratį, kuris atitinka jūsų ūgį, nes važiuojant netinkama transporto priemone greičiau pavargstama, per daug įsitempia raumenys. Jeigu iki pirmojo važiavimo dviračiu mažai judėjote, nepulkite iš karto važiuoti didelių atstumų. Važiavimo dviračiu laiką reikėtų didinti palaipsniui, o jeigu pasirinkote važiuoti ilgą atstumą nepamirškite sustoti pailsėti.
Važinėtis dviračiu nerekomenduojama sergantiems tromboflebitu, venų išsiplėtimu (varikoze), jei skauda stuburą, juosmenį ar kaklą. Minant dviračio pedalus ne visada atsipalaiduojama ir dalis darbo atliekama su statine įtampa.
Taigi važinėti dviračiais gali beveik visi. Esate miesto meras arba politikas, įmonės direktorius arba ekspertas, visuomenės aktyvistas arba tiesiog paprastas miesto gyventojas? Rinkitės aplinkos neteršiančią bei sveikatą stiprinančią, greitą ir pigią transporto priemonę – dviratį.
http://lzinios.lt/lzinios/Sveikata/ant-dviracio-sveikatos-link/76445