Pažintinis maršrutas po žymiausias Kauno senamiesčio ir naujamiesčio vietas
Ilgis ~ 11 km.;
Laikas – 1 diena;
Sudėtingumas – malonus pasivaikščiojimas;
Maršruto tipas - žiedinis, todėl jį galima pradėti bet kuriame taške. Aš pradėjau nuo Kauno paminklinės Kristaus prisikėlimo bažnyčios (buvusios Radijo gamyklos), esančios Žemaičių gatvėje – ten vis dar yra vietos, kur galima nemokamai palikti mašiną :)
Maršrutas labiaus skirtas keliaujantiems pėsčiomis, bet tinka ir dviračiais. Taigi, kas nori susipažinti su Kaunu ir žymiausiomis jo lankytinomis vietomis – pirmyn!
* * *
1. Kauno paminklinė Kristaus prisikėlimo bažnyčia (Žemaičių g. 31) - tai didžiausia Pabaltyje bazilikinė bažnyčia, pastatyta 1932-1940 m., kaip padėkos ženklas Dievui už 1918 metais atgautą laisvę. Deja, nebaigtus statybos darbus nutraukė sovietinė okupacija - pastatas buvo konfiskuotas ir po karo čia buvo įkurdinta "Bangos" Radijo gamykla.
1990 m. bažnyčia vėl buvo gražinta tikintiesiems. Didžiojo bažnyčios bokšto aukštis siekia 70 m. Yra galimybė pasikelti į bažnyčioje esančią apžvalgos aikštelę iš kurios atsiveria puiki Kauno miesto panorama.
2. Kauno Žaliakalnio funikulierius (Aušros g.6) - iki šiol pagal paskirtį Kaune tarnaujanti seniausia transporto priemonė, pastatyta 1931 metais. Tai vienas seniausių keltuvų Europoje ir, žinoma, pirmas ir seniausias toks įrenginys Lietuvoje. Šiuo metu jis paskelbtas respublikinės reikšmės kultūros vertybe, turinčia istorinę, technologinę ir architektūrinę vertę bei įtrauktas į kultūros paminklų sąrašą.
Kauno Žaliakalnio funikulierius jungia Žaliakalnį su Laisvės alėja. Tai reikšminga ir populiari transporto priemonė miestelėnams, o miesto svečiams – tai tikra atrakcija. Dabar, vidutiniškai per dieną keltuvu naudojasi tarp 400 ir 600 keleivių.
Viršutinėje stotelėje, įrengtame keleivių perone, pasitinka tarpukario Lietuvos stiliumi uniformuoti darbuotojai. Kol laukiame daugiau keleivių, mums pasiūlo apsilankyti šalia esančioje patalpoje, kurioje vekia fotografijos paroda. Ekpozicijos čia keičiamos kiekvieną mėnesį.
Ir, pagaliau ta kantriai išlaukta akimirka: skambant specialiai šiam keltuvui sukurta kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus muzikai, įžengiame į 1931 metų autentišku stiliumi atkurtą vagoną. Už nugaros užsivėrus funikulieriaus durims, pasijunti atkirstas nuo dabartinio pasaulio. Ne tai, kad preštarautumėm... Juk smagu nors akimirkai sugrįžti į prabėgusio amžiaus laikus, ypač jei jie teikia malonumą.
Vangiai dardame stataus kalno šlaitu, o funikulieriaus viduje kažkas krebžda, lyg sunkiaus žingsnius vos atlaikantys seni, mediniai laiptai. Nepergyvenkite, užtikriname, kad funikulierius saugus ir neseniai buvo rekonstruotas: sutvarkytas keltuvo mechanizmas, bėgiai, vagonai, aikštelių apšvietimas. Net ir nutrūkus lynui yra įrengti apsaugos mechanizmai. Vagonai mediniai, tik apkalti skarda, todėl jie taip krebžda. Juose telpa apie 36 keleiviai. Juda 2 m/s greičiu ir ši jaudinanti kelionė trunka vos 1 min 38 s.
Bilieto kaina: 0,50Lt (2011m.).
Darbo laikas: pirmadieniais-penktadieniais nuo 7:00 iki 19:00; šeštadieniais-sekmadieniais 9:00-19:00.
Apatinėje stotelėje ant sienos pakabintas didelis laikrodis. Šalia yra įrengtas nedidelis skveras, kuriame stovi Broniaus Zalenso skulptūra „Mergaitė su dūdele“.
3. Soboras (arba Šv.Mykolo arkangelo Kauno įgulos katalikų bažnyčia) - tai didelis ir puošnus pastatas, stovintis Kauno naujamiestyje, rytinėje Laisvės alėjos dalyje, specialiai suformuotos aikštės centre. Jis matomas net iš kito Laisvės alėjos galo. Tai reprezentacinis Кauno karinės tvirtovės statinys, pastatytas 1895 metais ir turėjęs išreikšti prabangą ir oficialumą. Dabar pastatas įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Nuo 2005 m. šios bažnyčios rūsyje veiktia muziejus neregiams „XXI amžiaus katakombos“. Šalia Soboro, iš pietinės pusės, taip pat galite aplankyti Mykolo Žilinsko dailės galeriją.
4. Mykolo Žilinsko dailės galerija (Nepriklausomybės a. 12) pastatyta 1989 metais, pagerbiant žymų meno kolekcininką Mykolą Žilinską, praturtinusį Lietuvos meno rinkinius savo surinktomis kolekcijomis. Čia surinkti vertingiausi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus užsienio dailės rinkiniai, Europos taikomosios dailės darbai, Baltijos šalių tapyba ir skulptūra, Senoji Egipto dailė, porceliano dirbiniai ir senieji gobelenai... Viena šmaikšti ir romantiška ekspozicija, skirta vyrui ir moteriai. Taip pat veikia šiuolaikinio meno paroda neregiams ir silpnaregiams „Muziejus neregiui“. Muziejuje vykdoma kultūrinė ir šviečiamoji veikla. Vyksta edukacinės programos ir dailės studijos vaikams...
Darbo laikas: antradieniais – sekmadieniais: 11–17 val.
Bilieto kaina: suaugusiems – 6 Lt; studentams, pensininkams – 3 Lt; ne vasaros metu trečiadieniais - nemokama.
5. Laisvės alėja - tai kone populiariausia Kauno miesto gatvė. Todėl viešint Kaune vargu ar pavyks jos išvengti. Čia susibūrusios visos jaukiausios miesto kavinukės, kelios parduotuvės, teatrai, universitetai. Todėl ši miesto arterija visada gayv, joje vis kas nors vyksta.
Maždaug ties Laisvės alėjos viduriu stovi senas, kiekvieną vasarą atgaivinamas fontanas. Tai mėgiama miestelėnų susitikimų vieta. Jį supa legendinis Metropolis, Pieno baras ir dabar jau su žemėmis sulygintas Merkurijus. O visai netoliese stovi skulptūra Danieliui Dolskiui, sukurta pirmojo Lietuvos estrados artisto atminimui.
Po kauniečių meno projekto "Laisvės alėja = skulptūrų galerija" įgyvendinimo, šioje gatvėje galite išvysti ir daugiau prigyjusių ir miesto dvasią pagyvynančių skulptūrų. Štai, kad ir ši su skraidančiu katinu:
Ar sunkų akmenį laikančiu asmeniu:
1,7 km ilgio Laisvės alėjos gatvė miesto centre buvo suformuota XIX a. ir jungia senąją ir naująją miesto dalis. Skirta tik pėstiesiems. Įrengta daug suoliukų atokvėpiui. Drąsiai galima sakyti, kad Kauno Laisvės alėja - – tai miesto centras, dvelkiantis jaukumu ir šiluma, nors nuo mano studijų metų šiek tiek supilkėjusi ir praradusi žavesį. Tačiau čia bent trumpam, visada smagu užklysti.
6. Vytauto Didžiojo paminklas (Laisvės al. ir Sapiegos g. sandūroje) atstatytas 1990 metais, minint Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 560-ąsias mirties metines.
7. Kauno valstybinis muzikinis teatras (Laisvės al. 91) dabartiniame pastate buvo įkurtas 1940 m. Iki dabar čia vyksta pasirodymai, statomos operos, operetės, baletai ir spektakliai vaikams.
Priešais teatro rūmus yra įrengtas jaukaus sodelis, kuriame stovi paminklai kompozitoriams Mikui Petrauskui, Česlovui Sasnauskui, Juozui Gruodžiui, Kiprui Petrauskui, Stasiui Šimkui. Teatro sodelio pakraštyje matosi miesto sienos ir bokšto liekanos, pastatytos 1670–1680 metais.
8. Vilniaus gatvė - tai kone pati gražiausia senamiesčio gatvė, jungianti senąjį ir naująjį miesta. Dauguma jos pastatų likę iš XVI a. Kai kurie jau rekonstruoti, kai kurie trupa ir laukia savo atstatymo eilės. Šalikelėje stovi unikalios seno stiliaus telefonų būdelės. Pati gatvė grįsta akmenimis. Priešingai nei Laisvės alėja, man rodos, kad Vilniaus gatvė išgyvena pagyvėjimą. Čia atsidaro vis daugiau kavinukių, kur smagiai leidžia laiką vis daugiau žmonių.
9. Istorinės Lietuvos respublikos prezidentūros (Vilniaus g. 33) rūmų istorija prasidėjo 1846 metais. 2003 metais ji buvo restauruota ir šiuo metu yra atvira lankytojams kaip Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys. Rūmus simboliškai „saugo“ iš bronzos lietos trijų tarpukario prezidentų figūros: Antano Smetonos, Kazio Griniaus ir Aleksandro Stulginskio.
10. Arkikatedra bazilika - tai vienintelė Lietuvoje gotikos stiliaus bazilikinė bažnyčia. Kelis kartus ją rekonstravus, įgavo renesanso ir baroko bruožų. Kauno Katedra turi devynis altorius, zakristija perdengta krištoliniais skliautais. Pietinėje sienoje yra kunigo poeto Jono Mačiulio - Maironio kapas. Arkikatedroje palaidotas pirmasis Lietuvos kardinolas Vincentas Sladkevičius.
11. Rotušė (Rotušės a.) buvo pradėta statyti 1542 metais, gotikiniu stiliumi. 1824 m. Rotušė buvo paversta pravoslavų cerkve, vėliau artilerijos šaudmenų sandėliu, o 1836 m. pakeleivine Rusijos carų, rezidencija. 1862 - 1869 m. Rotušėje buvo Kauno miesto klubas, vėliau - rusų klubas, ugniagesių būstinė, rusų teatras. 1869-1944 m. Rotušėje vėl buvo miesto savivaldybė, 1944-1951 m. archyvas, 1951 1965 m. Kauno Politechnikos instituto statybos fakultetas ir galų gale 1973 m. Rotušė restauruota ir pritaikyta Santuokų rūmams.
Šiuo metu Rotušėje vyksta ne tik santuokos, bet ir priimami garbingi miesto svečiai, pasirašomos sutartys, vyksta oficialūs renginiai. Kauno Rotušė, vadinama "Baltoji gulbė", štai jau 460 metų stovi Senojoje miesto aikštėje džiugindama kauniečius bei miesto svečius savo nepakartojamu grožiu.
Prie pat rotušės, grindinyje po stiklu, slepiasi XV amžiaus vaško lydymo krosnis.
12. Jėzuitų bažnyčia ir vienuolynas (Rotušės a. 7, 8, 9) Vėlyvojo baroko pastatyta XVII a. pradžioje. 1787 m. bažnyčia atiduota Pranciškonų vienuolių ordinui, vėliau tarnavo kaip Ortodoksų bažnyčia, A. Nevskio katedra, Technikos mokykla. Jėzuitų bendruomenė 1990 m. bažnyčią atgavo ir pastate įkūrė Jėzuitų gimnaziją.
13. Kauno pilis (Pilies g. 17) buvo pastatyta XIV amžiuje. Tai vienas svarbiausių lietuvių kovos prieš kryžiuočius atsparos punktų ir seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. O štai dviguba aptvara iš akmenų buvo sumūryta jau XIIIa. Jos kieme tuomet stovėjo mediniai gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Tiesa, 1362 metais kryžiuočiai pirmąją pilį sugriovė. Todėl iki 1368 metų buvo sumūryta Antroji pilis, pritaikyta gynybai nuo paraku šaunamo ginklo.
Dabartinės pilies liekanos – tai pusiau uždaras kiemas, kurį riboja 2 – 3 m aukščio pietinė siena, nedidelis rytinės sienos fragmentas su vartų arka ir iš dalies pažymėti rytinės bei vakarinės sienų kontūrai. Pietvakarių kampe išliko kvadratinio bokšto apačia, o pietryčių – apskritas, iki ketvirtojo aukšto atkurtas bokštas. Kieme yra įėjimas į bokšto pirmąjį aukštą. Viduje atstatytos medinės perdangos. Sienų išorė lygi, netaisyklingai įsiterpia keletas arkinių angų. Tai respublikinės reikšmės architektūros paminklas. Šiuo metu pilyje ir aplink ją vyksta dideli rekonstrukcijos darbai.
Ir nors daugumas kauniečių yra pasipiktinę atliekamais darbais, bet mano nuomone viskas vyksta tik į gerą ir į miestelėnų bei turistų naudą. Tikriausiai paburnoti - lietuviška natūra :)
Pilyje ir jos prieigose kasmet rengiamas „Kauno operetės“ festivalis, Mindaugo karūnavimo proga statomi istoriniai spektakliai, vyksta miesto šventės. Vasara tai ypač graži ir jauki vieta. Čia mėgsta laiką leisti įsimylėjėlių porelės ar jaunos šeimos su vaikais.
14. Santakos parkas - tai nemažas parkas Nemuno ir Neries santakoje Kaune. Parko rytinėje dalyje stovi jau mūsų minėta Kauno pilis ir Šv. Jurgio bažnyčia su Bernardinų vienuolyno ansambliu, Santakos stadionas, Popiežiaus kalnelis ir aikštė, kurioje 1993 m. lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Šiuo metu ji taip pat rekonstruojama.
Ant dešiniojo Nemuno šlaito prieš kelis metus buvo įrengtas taip vadinamas Kauno amfiteatras su kilnojama scena. Pramogaujančio jaunimo čia gausu visada.
Vaikštant po parką atsiveria vaizdai į Aleksotą ir Vilijampolę bei Neries deltą. Pasak legendos, būtent šioje vietoje kunigaikštis Kunarijus įkūrė Kauno miestą ir pastatė pilį. Taigi, santaka gali būti laikoma viso Kauno miesto įsikūrimo vieta.
15. Vytauto Didžiojo bažnyčia Bažnyčia pastatyta XV a. Tai vienas pirmųjų Kauno mūrinių gotikos stiliaus statinių. Priklausė Pranciškonų ordinui, Napoleono karų metu jame buvo karinės amunicijos sandėlis, 1845 - 1953 m. čia veikė Ortodoksų katedra. Čia palaidotas rašytojas kanauninkas J. Tumas-Vaižgantas. Tai dar viena, mėgiama vestuvininkų vieta. Šioje bažnyčioje populiaru sumainyti žiedus.
16. Vytauto Didžiojo tiltas (Aleksoto tiltas). Pirmasis medinis polių tiltas šioje vietoje buvo pastatytas 1812 m. Juo kėlėsi bėgantys iš Rusijos Napoleono armijos likučiai. O nuolatinio tilto nebuvo iki pat 1914 m.
Juokaujant Vytauto Didžiojo tiltas kadaise buvo laikoms ilgiausiu pasaulyje, mat Kauno gubernijoje vienu metu galiojo pravoslavų kalendorius (Julijaus kalendorius), o Užnemunėje - katalikų (Grigaliaus kalendorius), todėl per jį keliauti tekdavo net 13 dienų, mat senojo stiliaus kalendorius tiek dienų buvo atsilikęs nuo naujojo.
Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo susprogdintas. Vokiečių okupacijos metais pastatytas laikinas pontoninis tiltas, vėliau - medinis tiltas. Kai jį nunešė potvynis, vokiečių karo belaisvai pastatė dabartinį Aleksoto tiltą. Jis netgi turėjo pakeliamąją dalį, tačiau ji veikė blogai ir nebuvo naudojama.
17. Aleksoto funikulierius (Amerikos lietuvių g. 8) sujungia senąją miesto dalį su Aleksoto šlaitais. Prie funikulieriaus yra įrengta apžvalgos aikštelė nuo kurios atsiveria graži miesto panorama.
18. Nemuno sala – tai apie 1,5 ilgio sala įsitaisiusi Kauno miesto centrinėje dalyje ir atskirta kanalu nuo Karaliaus Mindaugo prospekto. Tarpukariu šiaurinėje salos dalyje veikė žiemos uostas, o pietinėje, prie Nemuno upės, įkurta poilsio-sporto zona.
Šiuo metu saloje vyksta Kauno Arenos statybos. Žvelgiant į ją iš šono, jau iš sportinio intereso tikrai įdomu ar suspės viską laiku įrengti iki Europos krepšinio čempionato.
Į salą veda S. Daukanto pėsčiųjų gatvė, o per kanalą nutiestas pėsčiųjų tiltas - dabar vadinamas Jurgio Kairio tiltu. Mat 1996 metais Valstybės Dienos proga lakūnas Jurgis Kairys pirmą kartą pasaulyje legaliai praskrido po šiuo pėsčiųjų tiltu. Jurgio Kairio vardas tiltui suteiktas šiam skrydžiui atminti.
19. Karo muziejaus sodelis (Vienybės a.). Čia pastatyti paminkliniai biustai žymiems Lietuvos politikams ir rašytojams, dega Amžinoji ugnis. Mediniai kryžiai mena žuvusiuosius už Lietuvos nepriklausomybę.
Vakarinėje sodelio pusėje stovi Laisvės paminklas - Lietuvos valstybingumo simbolis. Laisvės paminklas pastatytas 1928 m., stalistinio režimo metu nugriautas ir atkurtas 1989.
Rytinėje sodelio dalyje stovi Kauno karilionas - specifinis atvirame lauke skambantis muzikos instrumentas, susidedantis iš chromatiškai suderintų 35 varpų komplekto įrengto Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte istoriniuose pastatuose. Kauno karilionas įrengtas 1937 m.. 2006 m. karilionas papildytas 14 varpų, iš kurių vienas didysis varpas yra Valdo ir Almos Adamkų. Nuolatiniai koncertai prasidėjo 1956 m. Pirmieji karilionieriai - Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai. Šiomis dienomis taip pat galima klausytis Kauno kariliono muzikos Vytauto Didžiojo muziejaus kiemelyje ištisus metus, kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį 16 val. 22.
Šalia esančiame mini skverelyje nepamirškite žvilgtelti į garsiąsias Sėjėjo, Knygnešio ir Verpėjos skulptūra. Jei apsilankysite čia sutemus, tai galėsite išvysti Sėjėjo paslaptį.
Maršrutą baigiame pakildami į Žaliakalnio kalną daugybę laiptų. Jei po dienos iškylos nebeturite tiek jėgų, galite grįžti prie netoliese esančio Žaliakalnio funikulieriaus.
Ilgis ~ 11 km.;
Laikas – 1 diena;
Sudėtingumas – malonus pasivaikščiojimas;
Maršruto tipas - žiedinis, todėl jį galima pradėti bet kuriame taške. Aš pradėjau nuo Kauno paminklinės Kristaus prisikėlimo bažnyčios (buvusios Radijo gamyklos), esančios Žemaičių gatvėje – ten vis dar yra vietos, kur galima nemokamai palikti mašiną :)
Maršrutas labiaus skirtas keliaujantiems pėsčiomis, bet tinka ir dviračiais. Taigi, kas nori susipažinti su Kaunu ir žymiausiomis jo lankytinomis vietomis – pirmyn!
* * *
1. Kauno paminklinė Kristaus prisikėlimo bažnyčia (Žemaičių g. 31) - tai didžiausia Pabaltyje bazilikinė bažnyčia, pastatyta 1932-1940 m., kaip padėkos ženklas Dievui už 1918 metais atgautą laisvę. Deja, nebaigtus statybos darbus nutraukė sovietinė okupacija - pastatas buvo konfiskuotas ir po karo čia buvo įkurdinta "Bangos" Radijo gamykla.
1990 m. bažnyčia vėl buvo gražinta tikintiesiems. Didžiojo bažnyčios bokšto aukštis siekia 70 m. Yra galimybė pasikelti į bažnyčioje esančią apžvalgos aikštelę iš kurios atsiveria puiki Kauno miesto panorama.
2. Kauno Žaliakalnio funikulierius (Aušros g.6) - iki šiol pagal paskirtį Kaune tarnaujanti seniausia transporto priemonė, pastatyta 1931 metais. Tai vienas seniausių keltuvų Europoje ir, žinoma, pirmas ir seniausias toks įrenginys Lietuvoje. Šiuo metu jis paskelbtas respublikinės reikšmės kultūros vertybe, turinčia istorinę, technologinę ir architektūrinę vertę bei įtrauktas į kultūros paminklų sąrašą.
Kauno Žaliakalnio funikulierius jungia Žaliakalnį su Laisvės alėja. Tai reikšminga ir populiari transporto priemonė miestelėnams, o miesto svečiams – tai tikra atrakcija. Dabar, vidutiniškai per dieną keltuvu naudojasi tarp 400 ir 600 keleivių.
Viršutinėje stotelėje, įrengtame keleivių perone, pasitinka tarpukario Lietuvos stiliumi uniformuoti darbuotojai. Kol laukiame daugiau keleivių, mums pasiūlo apsilankyti šalia esančioje patalpoje, kurioje vekia fotografijos paroda. Ekpozicijos čia keičiamos kiekvieną mėnesį.
Ir, pagaliau ta kantriai išlaukta akimirka: skambant specialiai šiam keltuvui sukurta kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus muzikai, įžengiame į 1931 metų autentišku stiliumi atkurtą vagoną. Už nugaros užsivėrus funikulieriaus durims, pasijunti atkirstas nuo dabartinio pasaulio. Ne tai, kad preštarautumėm... Juk smagu nors akimirkai sugrįžti į prabėgusio amžiaus laikus, ypač jei jie teikia malonumą.
Vangiai dardame stataus kalno šlaitu, o funikulieriaus viduje kažkas krebžda, lyg sunkiaus žingsnius vos atlaikantys seni, mediniai laiptai. Nepergyvenkite, užtikriname, kad funikulierius saugus ir neseniai buvo rekonstruotas: sutvarkytas keltuvo mechanizmas, bėgiai, vagonai, aikštelių apšvietimas. Net ir nutrūkus lynui yra įrengti apsaugos mechanizmai. Vagonai mediniai, tik apkalti skarda, todėl jie taip krebžda. Juose telpa apie 36 keleiviai. Juda 2 m/s greičiu ir ši jaudinanti kelionė trunka vos 1 min 38 s.
Bilieto kaina: 0,50Lt (2011m.).
Darbo laikas: pirmadieniais-penktadieniais nuo 7:00 iki 19:00; šeštadieniais-sekmadieniais 9:00-19:00.
Apatinėje stotelėje ant sienos pakabintas didelis laikrodis. Šalia yra įrengtas nedidelis skveras, kuriame stovi Broniaus Zalenso skulptūra „Mergaitė su dūdele“.
3. Soboras (arba Šv.Mykolo arkangelo Kauno įgulos katalikų bažnyčia) - tai didelis ir puošnus pastatas, stovintis Kauno naujamiestyje, rytinėje Laisvės alėjos dalyje, specialiai suformuotos aikštės centre. Jis matomas net iš kito Laisvės alėjos galo. Tai reprezentacinis Кauno karinės tvirtovės statinys, pastatytas 1895 metais ir turėjęs išreikšti prabangą ir oficialumą. Dabar pastatas įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Nuo 2005 m. šios bažnyčios rūsyje veiktia muziejus neregiams „XXI amžiaus katakombos“. Šalia Soboro, iš pietinės pusės, taip pat galite aplankyti Mykolo Žilinsko dailės galeriją.
4. Mykolo Žilinsko dailės galerija (Nepriklausomybės a. 12) pastatyta 1989 metais, pagerbiant žymų meno kolekcininką Mykolą Žilinską, praturtinusį Lietuvos meno rinkinius savo surinktomis kolekcijomis. Čia surinkti vertingiausi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus užsienio dailės rinkiniai, Europos taikomosios dailės darbai, Baltijos šalių tapyba ir skulptūra, Senoji Egipto dailė, porceliano dirbiniai ir senieji gobelenai... Viena šmaikšti ir romantiška ekspozicija, skirta vyrui ir moteriai. Taip pat veikia šiuolaikinio meno paroda neregiams ir silpnaregiams „Muziejus neregiui“. Muziejuje vykdoma kultūrinė ir šviečiamoji veikla. Vyksta edukacinės programos ir dailės studijos vaikams...
Darbo laikas: antradieniais – sekmadieniais: 11–17 val.
Bilieto kaina: suaugusiems – 6 Lt; studentams, pensininkams – 3 Lt; ne vasaros metu trečiadieniais - nemokama.
5. Laisvės alėja - tai kone populiariausia Kauno miesto gatvė. Todėl viešint Kaune vargu ar pavyks jos išvengti. Čia susibūrusios visos jaukiausios miesto kavinukės, kelios parduotuvės, teatrai, universitetai. Todėl ši miesto arterija visada gayv, joje vis kas nors vyksta.
Maždaug ties Laisvės alėjos viduriu stovi senas, kiekvieną vasarą atgaivinamas fontanas. Tai mėgiama miestelėnų susitikimų vieta. Jį supa legendinis Metropolis, Pieno baras ir dabar jau su žemėmis sulygintas Merkurijus. O visai netoliese stovi skulptūra Danieliui Dolskiui, sukurta pirmojo Lietuvos estrados artisto atminimui.
Po kauniečių meno projekto "Laisvės alėja = skulptūrų galerija" įgyvendinimo, šioje gatvėje galite išvysti ir daugiau prigyjusių ir miesto dvasią pagyvynančių skulptūrų. Štai, kad ir ši su skraidančiu katinu:
Ar sunkų akmenį laikančiu asmeniu:
1,7 km ilgio Laisvės alėjos gatvė miesto centre buvo suformuota XIX a. ir jungia senąją ir naująją miesto dalis. Skirta tik pėstiesiems. Įrengta daug suoliukų atokvėpiui. Drąsiai galima sakyti, kad Kauno Laisvės alėja - – tai miesto centras, dvelkiantis jaukumu ir šiluma, nors nuo mano studijų metų šiek tiek supilkėjusi ir praradusi žavesį. Tačiau čia bent trumpam, visada smagu užklysti.
6. Vytauto Didžiojo paminklas (Laisvės al. ir Sapiegos g. sandūroje) atstatytas 1990 metais, minint Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 560-ąsias mirties metines.
7. Kauno valstybinis muzikinis teatras (Laisvės al. 91) dabartiniame pastate buvo įkurtas 1940 m. Iki dabar čia vyksta pasirodymai, statomos operos, operetės, baletai ir spektakliai vaikams.
Priešais teatro rūmus yra įrengtas jaukaus sodelis, kuriame stovi paminklai kompozitoriams Mikui Petrauskui, Česlovui Sasnauskui, Juozui Gruodžiui, Kiprui Petrauskui, Stasiui Šimkui. Teatro sodelio pakraštyje matosi miesto sienos ir bokšto liekanos, pastatytos 1670–1680 metais.
8. Vilniaus gatvė - tai kone pati gražiausia senamiesčio gatvė, jungianti senąjį ir naująjį miesta. Dauguma jos pastatų likę iš XVI a. Kai kurie jau rekonstruoti, kai kurie trupa ir laukia savo atstatymo eilės. Šalikelėje stovi unikalios seno stiliaus telefonų būdelės. Pati gatvė grįsta akmenimis. Priešingai nei Laisvės alėja, man rodos, kad Vilniaus gatvė išgyvena pagyvėjimą. Čia atsidaro vis daugiau kavinukių, kur smagiai leidžia laiką vis daugiau žmonių.
9. Istorinės Lietuvos respublikos prezidentūros (Vilniaus g. 33) rūmų istorija prasidėjo 1846 metais. 2003 metais ji buvo restauruota ir šiuo metu yra atvira lankytojams kaip Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys. Rūmus simboliškai „saugo“ iš bronzos lietos trijų tarpukario prezidentų figūros: Antano Smetonos, Kazio Griniaus ir Aleksandro Stulginskio.
10. Arkikatedra bazilika - tai vienintelė Lietuvoje gotikos stiliaus bazilikinė bažnyčia. Kelis kartus ją rekonstravus, įgavo renesanso ir baroko bruožų. Kauno Katedra turi devynis altorius, zakristija perdengta krištoliniais skliautais. Pietinėje sienoje yra kunigo poeto Jono Mačiulio - Maironio kapas. Arkikatedroje palaidotas pirmasis Lietuvos kardinolas Vincentas Sladkevičius.
11. Rotušė (Rotušės a.) buvo pradėta statyti 1542 metais, gotikiniu stiliumi. 1824 m. Rotušė buvo paversta pravoslavų cerkve, vėliau artilerijos šaudmenų sandėliu, o 1836 m. pakeleivine Rusijos carų, rezidencija. 1862 - 1869 m. Rotušėje buvo Kauno miesto klubas, vėliau - rusų klubas, ugniagesių būstinė, rusų teatras. 1869-1944 m. Rotušėje vėl buvo miesto savivaldybė, 1944-1951 m. archyvas, 1951 1965 m. Kauno Politechnikos instituto statybos fakultetas ir galų gale 1973 m. Rotušė restauruota ir pritaikyta Santuokų rūmams.
Šiuo metu Rotušėje vyksta ne tik santuokos, bet ir priimami garbingi miesto svečiai, pasirašomos sutartys, vyksta oficialūs renginiai. Kauno Rotušė, vadinama "Baltoji gulbė", štai jau 460 metų stovi Senojoje miesto aikštėje džiugindama kauniečius bei miesto svečius savo nepakartojamu grožiu.
Prie pat rotušės, grindinyje po stiklu, slepiasi XV amžiaus vaško lydymo krosnis.
12. Jėzuitų bažnyčia ir vienuolynas (Rotušės a. 7, 8, 9) Vėlyvojo baroko pastatyta XVII a. pradžioje. 1787 m. bažnyčia atiduota Pranciškonų vienuolių ordinui, vėliau tarnavo kaip Ortodoksų bažnyčia, A. Nevskio katedra, Technikos mokykla. Jėzuitų bendruomenė 1990 m. bažnyčią atgavo ir pastate įkūrė Jėzuitų gimnaziją.
13. Kauno pilis (Pilies g. 17) buvo pastatyta XIV amžiuje. Tai vienas svarbiausių lietuvių kovos prieš kryžiuočius atsparos punktų ir seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. O štai dviguba aptvara iš akmenų buvo sumūryta jau XIIIa. Jos kieme tuomet stovėjo mediniai gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Tiesa, 1362 metais kryžiuočiai pirmąją pilį sugriovė. Todėl iki 1368 metų buvo sumūryta Antroji pilis, pritaikyta gynybai nuo paraku šaunamo ginklo.
Dabartinės pilies liekanos – tai pusiau uždaras kiemas, kurį riboja 2 – 3 m aukščio pietinė siena, nedidelis rytinės sienos fragmentas su vartų arka ir iš dalies pažymėti rytinės bei vakarinės sienų kontūrai. Pietvakarių kampe išliko kvadratinio bokšto apačia, o pietryčių – apskritas, iki ketvirtojo aukšto atkurtas bokštas. Kieme yra įėjimas į bokšto pirmąjį aukštą. Viduje atstatytos medinės perdangos. Sienų išorė lygi, netaisyklingai įsiterpia keletas arkinių angų. Tai respublikinės reikšmės architektūros paminklas. Šiuo metu pilyje ir aplink ją vyksta dideli rekonstrukcijos darbai.
Ir nors daugumas kauniečių yra pasipiktinę atliekamais darbais, bet mano nuomone viskas vyksta tik į gerą ir į miestelėnų bei turistų naudą. Tikriausiai paburnoti - lietuviška natūra :)
Pilyje ir jos prieigose kasmet rengiamas „Kauno operetės“ festivalis, Mindaugo karūnavimo proga statomi istoriniai spektakliai, vyksta miesto šventės. Vasara tai ypač graži ir jauki vieta. Čia mėgsta laiką leisti įsimylėjėlių porelės ar jaunos šeimos su vaikais.
14. Santakos parkas - tai nemažas parkas Nemuno ir Neries santakoje Kaune. Parko rytinėje dalyje stovi jau mūsų minėta Kauno pilis ir Šv. Jurgio bažnyčia su Bernardinų vienuolyno ansambliu, Santakos stadionas, Popiežiaus kalnelis ir aikštė, kurioje 1993 m. lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Šiuo metu ji taip pat rekonstruojama.
Ant dešiniojo Nemuno šlaito prieš kelis metus buvo įrengtas taip vadinamas Kauno amfiteatras su kilnojama scena. Pramogaujančio jaunimo čia gausu visada.
Vaikštant po parką atsiveria vaizdai į Aleksotą ir Vilijampolę bei Neries deltą. Pasak legendos, būtent šioje vietoje kunigaikštis Kunarijus įkūrė Kauno miestą ir pastatė pilį. Taigi, santaka gali būti laikoma viso Kauno miesto įsikūrimo vieta.
15. Vytauto Didžiojo bažnyčia Bažnyčia pastatyta XV a. Tai vienas pirmųjų Kauno mūrinių gotikos stiliaus statinių. Priklausė Pranciškonų ordinui, Napoleono karų metu jame buvo karinės amunicijos sandėlis, 1845 - 1953 m. čia veikė Ortodoksų katedra. Čia palaidotas rašytojas kanauninkas J. Tumas-Vaižgantas. Tai dar viena, mėgiama vestuvininkų vieta. Šioje bažnyčioje populiaru sumainyti žiedus.
16. Vytauto Didžiojo tiltas (Aleksoto tiltas). Pirmasis medinis polių tiltas šioje vietoje buvo pastatytas 1812 m. Juo kėlėsi bėgantys iš Rusijos Napoleono armijos likučiai. O nuolatinio tilto nebuvo iki pat 1914 m.
Juokaujant Vytauto Didžiojo tiltas kadaise buvo laikoms ilgiausiu pasaulyje, mat Kauno gubernijoje vienu metu galiojo pravoslavų kalendorius (Julijaus kalendorius), o Užnemunėje - katalikų (Grigaliaus kalendorius), todėl per jį keliauti tekdavo net 13 dienų, mat senojo stiliaus kalendorius tiek dienų buvo atsilikęs nuo naujojo.
Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo susprogdintas. Vokiečių okupacijos metais pastatytas laikinas pontoninis tiltas, vėliau - medinis tiltas. Kai jį nunešė potvynis, vokiečių karo belaisvai pastatė dabartinį Aleksoto tiltą. Jis netgi turėjo pakeliamąją dalį, tačiau ji veikė blogai ir nebuvo naudojama.
17. Aleksoto funikulierius (Amerikos lietuvių g. 8) sujungia senąją miesto dalį su Aleksoto šlaitais. Prie funikulieriaus yra įrengta apžvalgos aikštelė nuo kurios atsiveria graži miesto panorama.
18. Nemuno sala – tai apie 1,5 ilgio sala įsitaisiusi Kauno miesto centrinėje dalyje ir atskirta kanalu nuo Karaliaus Mindaugo prospekto. Tarpukariu šiaurinėje salos dalyje veikė žiemos uostas, o pietinėje, prie Nemuno upės, įkurta poilsio-sporto zona.
Šiuo metu saloje vyksta Kauno Arenos statybos. Žvelgiant į ją iš šono, jau iš sportinio intereso tikrai įdomu ar suspės viską laiku įrengti iki Europos krepšinio čempionato.
Į salą veda S. Daukanto pėsčiųjų gatvė, o per kanalą nutiestas pėsčiųjų tiltas - dabar vadinamas Jurgio Kairio tiltu. Mat 1996 metais Valstybės Dienos proga lakūnas Jurgis Kairys pirmą kartą pasaulyje legaliai praskrido po šiuo pėsčiųjų tiltu. Jurgio Kairio vardas tiltui suteiktas šiam skrydžiui atminti.
19. Karo muziejaus sodelis (Vienybės a.). Čia pastatyti paminkliniai biustai žymiems Lietuvos politikams ir rašytojams, dega Amžinoji ugnis. Mediniai kryžiai mena žuvusiuosius už Lietuvos nepriklausomybę.
Vakarinėje sodelio pusėje stovi Laisvės paminklas - Lietuvos valstybingumo simbolis. Laisvės paminklas pastatytas 1928 m., stalistinio režimo metu nugriautas ir atkurtas 1989.
Rytinėje sodelio dalyje stovi Kauno karilionas - specifinis atvirame lauke skambantis muzikos instrumentas, susidedantis iš chromatiškai suderintų 35 varpų komplekto įrengto Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte istoriniuose pastatuose. Kauno karilionas įrengtas 1937 m.. 2006 m. karilionas papildytas 14 varpų, iš kurių vienas didysis varpas yra Valdo ir Almos Adamkų. Nuolatiniai koncertai prasidėjo 1956 m. Pirmieji karilionieriai - Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai. Šiomis dienomis taip pat galima klausytis Kauno kariliono muzikos Vytauto Didžiojo muziejaus kiemelyje ištisus metus, kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį 16 val. 22.
Šalia esančiame mini skverelyje nepamirškite žvilgtelti į garsiąsias Sėjėjo, Knygnešio ir Verpėjos skulptūra. Jei apsilankysite čia sutemus, tai galėsite išvysti Sėjėjo paslaptį.
Maršrutą baigiame pakildami į Žaliakalnio kalną daugybę laiptų. Jei po dienos iškylos nebeturite tiek jėgų, galite grįžti prie netoliese esančio Žaliakalnio funikulieriaus.
Keliaudami šiuo maršrutu, taip pat galite aplankyti analogų neturintį Velnių muziejų,
įsikūrusį Putvinskio gatvėje 64 (netoli Karo muziejaus sodelio). Velnių
muziejuje sutiksite daugybę keistų, linksmų, gudrių velniukų ir
sužinosite, kuo lietuviškas velnias skiriasi nuo savo „kolegos“ kitose
pasaulio šalyse. Darbo laikas: antradieniais – sekmadieniais 11–17val.
Bilieto kaina: suaugusiesiems – 6 Lt; moksleiviams, studentams,
pensininkams – 3 Lt;
Taip pat Tado Ivanausko zoologijos muziejuje
(Laisvės al.106). Darbo laikas: antradieniais – sekmadieniais 11–19val.
Bilieto kaina: suaugusiesiems – 5 Lt; moksleiviams ir studentams – 3
Lt.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą